Teisines konsultacijos

Tėvų pareiga ne tik morališkai išlaikyti vaikus, t.y. auklėti, bet ir materialiai išlaikyti juos. Ši pareiga yra įtvirtinta LR Konstitucijoje: „Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.“ (28 str.)

 Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, net ir tuo atveju, kai tėvai pradėjo gyventi skyrium ar nutraukė santuoką.

 Išlaikymas turi būti taikomas ir vaikams, gimusiems nesusituokusiems tėvams. Išlaikymo tvarka ir forma paprastai nustatoma bendru tėvų susitarimu.

Jei nepilnamečio vaiko tėvai skiriasi, nutraukdami santuoką bendru susitarimu, turi sudaryti sutartį, kurioje reikštų reikalavimus ir tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką.

 Visais atvejais, jei vienas tėvų ar abu tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, be to, jeigu vienas iš tėvų nevykdytu teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas tėvas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

 Atsisakius vykdyti teismo sprendimą, nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo (jos) pajamų rūšių.

Išlaikymo forma ir dydis

Išlaikymo forma gali būti:

1) kas mėnesį mokamos periodinės išmokos;

2) konkreti pinigų suma;

3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Išlaikymo dydis turi atitikti nepilnamečių vaikų poreikius, t.y., kad būtu užtikrintos būtinos sąlygos vaikui augti ir vystytis, tačiau tuo pačiu turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

Pavyzdžiui, neprotinga ir nepagrįsta būtu būtų reikalauti iš atsakovo priteisti 500 litų periodinių išmokų vaiko išlaikymui, jeigu atsakovas niekur nedirba ir neturi jokių pajamų arba jo pajamos minimalios.

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Pavyzdžiui, išlaikymo dydis gali būti sumažinamas, jei vieno iš tėvų sumažėjo gaunamos pajamos, tuo tarpu priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, jei atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), arba sumažėjo atsakovo išlaikomų asmenų skaičius.

Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau, atsakovo, vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti visų vaikų poreikius. Tačiau jei atsakovas negali visapusiškai tenkinti vaiko(ų) lūkesčius, dėl mažų gaunamų pajamų, teismas į tai gali atsižvelgti ir sumažinti išlaikymo dydį iki 125 litų mokamų mėnesinių periodinių išmokų vaikui.

Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams – maistui, drabužiams, mokyklinėms reikmėms ir kietiems poreikiams.

Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesų tenkinimui, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį.

Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu:

 
1) nepilnametis emancipuojamas – t.y. įgyja veiksnumą dar nesulaukęs pilnametystės;

2) vaikas sulaukė pilnametystės;

3) vaikas įvaikinamas;

4) vaikas miršta.

Kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas.

Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė priteisti išlaikymą vaikui sulaukus jau pilnametystės: „Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.“.

Tačiau šiuo metu bylos dėl tokio išlaikymo pritesimo nagrinėjimas teismuose yra stabdomos, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėja šios normos atitikimą LR Konstitucijai.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento – ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovas gali reikalauti, kad tėvas (motina), nevykdantis savo pareigos teikti išlaikymą, sumokėtų išlaikymo įsiskolinimą už pastarąjį laikotarpį, kai jis nevykdė savo pareigos išlaikyti savo vaiką materialiai, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktika linksta į tai, kad kiekvienas iš tėvų privalo vienodai išlaikyti savo vaikus. Manoma, kad normali suma yra viena antroji Minimalaus Mėnesinio Uždarbio (MMA). Šiuo metu MMA yra 800 Lt CK (CK 6.461 straipsnio 2 daisį vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą), kadangi išlaikymo pareiga atitenka kiekvienam iš sutuoktinių suma dalinama pusiau, viena antroji yra 400 Lt. Jeigu sutuoktinis yra sveikas, neteikai išlaikymo natūra ir nėra kitų aplinkybių dėl kurių jis negalėtų ar neprivalėtų mokėti tokios sumos. Taip pat teismo galima reikalauti paskirti didesnį išlaikymą vaiko naudai jeigu vaikas yra neįgalus arba dėl kitų svarbių aplinkybių.